Žemėlapis - Zietela (Dyatlovo)

Zíetela  – miestas vakarų Baltarusijoje, Gardino srityje, 106 km į pietus nuo Šalčininkų (už 80 km nuo Baltarusijos ir Lietuvos valstybės sienos) ir už 47 km nuo Lydos. Zietelos rajono centras.

Zietelos Kristaus Atsimainymo cerkvė 2010 m.

Istoriniuose šaltiniuose gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1498 m. kaip valda, kurią Ldk Aleksandras Jogailaitis padovanojo Konstantinui Ostrogiškiui ir kurioje pastarojo valia buvo pastatyta medinė tvirtovė, įtvirtinta žemės pylimais, o 1508 m. – medinė Kristaus Atsimainymo cerkvė. . 1492 m. Kazimieras Jogailaitis Zieteloje fundavo katalikų bažnyčią

Po 1565–1566 m. LDK administracinės reformos Zietela priskirta Naugarduko vaivadijos Slanimo pavietui. Konstantino Ostrogiškio sūnus, Kijevo vaivada Konstantinas Vasilijus Ostrogiškis 1570 m. prie savo tėvo funduotos Zietelos Kristaus Atsimainymo cerkvės įsteigė špitolę. 1580 m. gyvenvietė turėjo 118 kiemų ir 5 gatves.

XVII amžiaus pradžioje Zietela atiteko Sapiegų giminei. 1624–1646 m. gyvenvietėje iškilo LDK pakanclerio Kazimiero Leono Sapiegos funduota barokinė mūrinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, prie kurios įkurta špitolė. Kazimieras Leonas Sapiega 1655 m. testamentu Zietelą perleido Lietuvos didžiajam pastalininkiui Aleksandrui Hilariui Palubinskiui, vedusiam jo giminaičio Tomo Sapiegos našlę Zuzaną Chreptavičiūtę. Aleksandro Hilarijaus Palubinsko ir jo antrosios žmonos – Naugarduko vaivados Kristupo Valadkovičiaus dukros Sofijos Konstancijos dukrai Onai Marijonai ištekėjus už Dominyko Mikalojaus Radvilos Zietela 1685 m. perėjo šiai Klecko ordinacijos didikų giminei. Gyvenvietę Radvilos valdė iki XVIII amžiaus pabaigos. 1689 m. Zieteloje buvo 126 kiemai ir 8 gatvės.

XVIII amžiaus I pusėje Zietela išgyvento du didelius gaisrus. 1708 m. Šiaurės karo metu gyvenvietę ir pilį sudegino švedai, vietos gyventojus bausdami už tai, kad jie savaitei suteikė prieglobstį Rusijos carui Petrui I. 1743 m. balandžio 6 d. ugnis prarijo visus Zietelos pastatus. 1729–1731 m. Radvilos gyvenvietėje sau pasistatė prašmatnią rokoko stiliaus mūrinę rezidenciją, 1738 m. įkurdino vienuolius rokitus. 1784 m. Zieteloje buvo 176 kiemai ir 8 gatvės, veikė 3 malūnai, mokykla ir špitolė. Dominyko Mikalojaus Radvilos proanūkei, Stanislovo Radvilos dukrai Pranciškai Teofilei Radvilaitei ištekėjus už LDK didžiojo vėliavininko Stanislovo Soltano, XVIII amžiaus pabaigoje Zieleta perėjo į šio didiko rankas.

1795 m. po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Zietela pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Paskutinis Zietelos savininkas Stanislovas Soltanas aktyviai dalyvavo 1831 m. sukilime. Todėl carinė Rusija, po šio sukilimo numalšinimo, 1836 m. Zietelą iš S. Soltano konfiskavo ir pavertė valstybine nuosavybe. XIX a. miestelis garsėjo parketo gamyba, jis buvo Slanimo apskrities Zietelos valsčiaus centras. 1897 m. Zieteloje buvo 3979 gyventojai, iš jų 3033 – žydai.

Nuo 1921 m. kovo iki 1939 m. rugsėjo 17 d. Sovietų Sąjungos karinės invazijos Zietela priklausė Lenkijai. 1941 m. birželio 30 d. Zietelą užėmė nacistinės Vokietijos karinės pajėgos. Tuo metu Zieteloje ir jos apylinkėse buvo daugiau nei 4 500 vietos bei nuo karo pabėgusių žydų. 1942 m. vasario 22 d. naciai Zieteloje įkūrė getą, kurį 1942 m. rugpjūčio 8 d. likviduodami nužudė apie 3 500 žydų. 1944 m. liepos 9 d. į Zietelą įžengė Raudonoji Armija. 1944–1991 m. Zietela priklausė Baltarusijos TSR, o nuo 1991 m. – Baltarusijos Respublikai.

1990 m. birželio 21 d. Zietelai suteiktas miesto statusas, o 2004 m. gruodžio 1 d. – miesto vėliava ir herbas.